Kavos kilmė
Turtinga kavos istorija
5
min skaityti
Kava labai svarbi mūsų greitai lekiančiame gyvenime – tai įkvėpimo ir pakylėjimo šaltinis, žadinantis kūną ir protą kiekvienos dienos galimybėms. Bet kava yra ir kur kas daugiau – tai pasaulinė kultūrinė jėga, kaip niekad mėgstama. Iš kur tiksliai kilo kava ir kaip ji tapo tokia populiari? Daugiau informacijos rasite kavos istorijoje.
Legenda apie kavos kilmę prasideda Etiopijoje
Etiopija laikoma kavos atsiradimo epicentru. Jei kada nors gūglinote žodžius „kavos istorija“, turbūt radote garsiąją istoriją apie tai, kaip kavą Etiopijoje apie 800 m. atrado ožkaganys Kaldis.
Nuėjęs prie savo ožkų jis pamatė, kad šios elgiasi labai keistai. Suėdusios keletą medžio uogų jos tapo energingos ir įsiaudrinusios. Taigi Kaldis pats paragavo uogų, o kai irgi pasijuto įsiaudrinęs ir žvalus, nunešė jų vienuoliams. Vienuoliai pareiškė, kad tai velnio darbas ir įmetė uogas į ugnį. Tada išsiskyrė nuostabus dangiškas aromatas, tad uogos buvo greitai išgriebtos iš ugnies ir susmulkintos. Supratę savo klaidą, vienuoliai subėrė uogas į ąsotį ir užpylė jas karštu vandeniu, kad užkonservuotų. Vienuoliai ėmė gerti šį nuostabų naują gėrimą ir suprato, kad jis padeda jiems neužmigti per naktines apeigas ir maldas. Žinoma, tai greičiausiai tik nuostabi legenda, – labiau tikėtina, kad kavos istorija siejama su Etiopijos ir šiaurės Kenijos oromų (galų) klajoklių tauta.
O gal kavos istorija prasideda Jemene?
Esama ir keletas gerai žinomų istorijų apie Jemeno indėlį atrandant kavą. Garsiausioje Jemeno legendoje apie kavos kilmę Etiopijos istorija yra šiek tiek pakoreguota. Jemeno sufijų mistikas keliavo po Etiopiją dvasiniais reikalais. Jis susidūrė su labai energingais ir žvaliais paukščiais, kurie lesė augalo, dabar žinomo kaip kavamedis, vaisius. Pavargęs po kelionės, jis nusprendė pats paragauti šių uogų ir pastebėjo, kad jos taip pat jam suteikė energijos. Tačiau dažniausiai manoma, kad kavos pupelės iš pradžių buvo eksportuojamos iš Etiopijos į Jemeną. Vėliau Jemeno prekeiviai atsivežė kavamedžių į savo tėvynę ir pradėjo juos auginti ten.
Žinia pasklido greitai
Manoma, kad kava atsirado Etiopijoje, taip pat manoma, kad XV a. per Raudonąją jūrą ji pateko į šiaurę, į Jemeną. Tuomet ji pradėta auginti Arabijos Jemeno regione, o XVI a. buvo žinoma Persijoje, Egipte, Sirijoje ir Turkijoje. Kava buvo labai populiari dėl savo savybių, padedančių pagerinti akylumą ir budrumą, todėl žmonės galėjo skirti daugiau laiko dvasiniams reikalams ir maldoms.
Pirmoji pasaulyje kavinė
Pirmoji pasaulyje kavinė atidaryta 1475 m. Konstantinopolyje, dabar vadinamame Stambulu. Kava buvo geriama namuose ir kasdien, ir vaišinant svečius. Už namų ribų žmonės lankėsi kavinėse ne tik išgerti kavos, bet ir pabendrauti, pasiklausyti muzikos, pažiūrėti atlikėjų pasirodymų, pažaisti šachmatais, paliežuvauti ir sužinoti naujienų. Nesant šiuolaikinių technologijų, kurias turime šiandien, kavinės greitai tapo keitimosi informacija ir jos rinkimo epicentru. Jos dažnai buvo vadinamos „išminčių mokyklomis“. Kasmet į Meką atvykdavo tūkstančiai piligrimų iš viso pasaulio, todėl žinios apie šį „Arabijos vyną“, kaip jis greitai tapo žinomas, ėmė plisti.
Į Europą
Tada kavos istorijos eiga pradeda keistis. Šis egzotinis gėrimas neabejotinai sukėlė sensaciją tarp Europos keliautojų, juos domino ir žavėjo. Taigi iki XVII a. kava atkeliavo į Europą ir nuolat populiarėjo visame žemyne.
Europos kavos istorija prasideda Italijoje, kur ji buvo importuota iš Osmanų imperijos. Venecijos pirkliai ypač prisidėjo prie kavos išpopuliarėjimo Europos regionuose, o 1645 m. Venecijoje buvo atidaryta pirmoji Europoje kavinė. Kavos gėrimas tapo puikia preke, ypač turtingiems žmonėms.
Per olandų Ost Indijos bendrovę ir britų Ost Indijos bendrovę kava labai išpopuliarėjo ir Anglijoje. Pirmoji kavinė Anglijoje atidaryta Oksforde 1651 m., o po jos greitai atsirado daugybė kitų, ypač Londone. Kavinės buvo skirtos tik vyrams, kur jie galėjo aptarti verslo reikalus ir naujienas, taip pat pabendrauti. Sakoma, kad daugelis verslo sumanymų ir idėjų kilo Londono kavinėse.
Kava atvyksta į Paryžių
Tada 1669 m. Suleymanas Aga, ambasadorius Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV dvare, pristatė kavą Paryžiuje. Jis buvo „apsiginklavęs“ kavos, vadinamos „stebuklinguoju gėrimu“, maišeliais. Vos po dvejų metų, 1671-aisiais, armėnas vardu Pascalis atidarė kavos gėrimo kioską Sen Žermeno mugėje. Lankytojai greitai įniko ieškoti „petit noir“ – šis pavadinimas vis dar gyvuoja. Tai buvo Paryžiaus kavinių pradžia, kuri, be abejo, įkvėpė kavinių atidarymą visoje Prancūzijoje.
Per artimiausius 30 metų kava tapo Austrijos, Vokietijos, Ispanijos ir kitų Europos šalių kultūros atributu. Tačiau auginti kavą Europoje buvo sunku dėl natūraliai šaltesnio klimato. Europos prekeiviai vėliau pradėjo auginti kavą kitur.
Kavos populiarėjimas Azijoje
Iki XVII a. dauguma kavos pupelių buvo iš Jemeno. Kavos pupelės buvo griežtai prižiūrimos, ir valdantieji darė viską, kad derlingos pupelės negalėtų būti auginamos kitur. Tačiau musulmonų piligrimas Baba Budanas netrukus visiems laikams pakeitė kavos istoriją. 1600 m. jis išvyko iš Mekos, kad grįžtų į Indiją, ir slapta išsivežė saują kavos pupelių. Padedant britų kolonistams, jos tapo pirmosiomis pasaulyje komercinės kavos pramonės užuomazgomis už Afrikos ir Arabijos ribų, kur kava auginama ir šiandien.
Pirmą kartą kavą į Indoneziją XVII a. pabaigoje atvežė olandų prekeiviai, o per ateinantį šimtmetį ji paplito dešimtyse Indonezijos salų, tokių kaip Sulavesis, Sumatra, Java ir Balis. Kurį laiką kelios Indonezijos salos buvo vienos didžiausių kavos augintojų pasaulyje.
Maždaug XIX a. kavą Tailande, Vietname, Kambodžoje ir Laose augino prancūzų kolonistai. XVII a. antroje pusėje olandams pagaliau buvo leista auginti kavą, ir jų pastangos buvo sėkmingos Javos saloje, kuri dabar priklauso Indonezijai. Augalai klestėjo, ir olandų vaidmuo prekiaujant kava tapo reikšmingas.
Kelionė per Atlantą – kavos ištakos Naujajame pasaulyje
Virdžinijos kolonijos įkūrėjas kapitonas Johnas Smithas 1607 m. pristatė kavą kitiems Džeimstauno kolonistams. Tačiau iš pradžių ji nebuvo gerai priimta ir arbata buvo mėgstama daug labiau. 1670 m. Dorothy Jones tapo pirmuoju žmogumi, gavusiu licenciją prekiauti kava Bostone. XVIII a. viduryje daugelis smuklių buvo vadinamos ir kavinėmis, bet arbata tebebuvo populiariausias gėrimas. Kava pradėjo populiarėti tik tada, kai dėl sukilimo prieš Didžiąją Britaniją visa arbata buvo išmesta į jūrą ir buvo manoma, kad ją gerti yra nepatriotiška.
Karštas Naujojo pasaulio atogrąžų oras buvo laikomas idealiu kavai auginti, tad kavos plantacijos greitai išplito visoje Centrinėje Amerikoje, o pirmasis kavos derlius buvo nuimtas 1726 m. Lotynų Amerikos šalys taip pat pasižymi idealiomis kavos auginimo sąlygomis, nes jose yra gera saulės ir lietaus pusiausvyra, aukšta temperatūra drėgname ore bei turtingas dirvožemis. Iki XVIII a. vidurio Lotynų Amerikos šalys tapo didžiausiomis kavos augintojomis, imta kirsti atogrąžų miškus, nes didelius plotus imta ruošti plantacijoms. Dabar didžiausia kavos augintoja pasaulyje yra Brazilija.
Tikimės, kad jums patiko sužinoti daugiau apie turtingą kavos, kuri ir toliau kasdien atgaivina ir įkvepia milijonus pasaulio žmonių, istoriją. Ieškote daugiau įkvėpimo iš kavos? Sužinokite 16 faktų apie kavą dienai pagyvinti arba susipažinkite su kavos degustacijų pasauliu.
Šiandienos bendruomenės mėgstamiausi įrašai
Atraskite keletą labiausiai patikusių straipsnių iš visos svetainės
